Creat Caraïbes Sélectionner [Français] Français English Español Kreyòl Creat Caraïbes Creat Caraïbes Creat Caraïbes Creat Caraïbes * Accueil * Hub Caraïbe * Calendrier * C.R.J. * Partenaires * Archives ____________________ Accueil arrow Nouvelles primées arrow 2ième prix en créole : Timoun a Delgrès Les nouvelles primées Premier prix/français First award/english Premiyé-a/kréyòl Deuxième prix/français Concours 2010 Le palmarès Ateliers d'écritures 2010 Jury Présidente du jury Règlement Mot de bienvenue Les lauréats Nouvelles primées Quelques photos Sorry, but Javascript is not enabled in your browser! * * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 * Portrait d'élus du CRJ 2009/2010 2ième prix en créole : Timoun a Delgrès Convertir en PDF Version imprimable Suggérer par mail Jou-lasa chanjé vi an-mwen. Dèpi toupiti, plito lè an té jennboug, an té toujou alanvè a sa moun té ka fè. An vwèjou Chovèl, an konmin Zabim. Sé manm'an-mwen ki lévé mwen èvè sèt frè é sè... An pa jen tann palé dè papa. Dayèpouyonn, lè an té ka rivé si sijé-lasa èvè manman, an pa sav kijan, mè i toujou té ka touvé on mwayen pou chanjé pawòl-la. Sé konsa jennès an-mwen pasé : nou té mizérab, san papa mè èvè tout lanmou ki té ni an kè a manm'an-mwen. Lèwvwè ou vwè an rivé si kenzyèm lanné an-mwen, rak pa té chanjé é biten-la vin ankò pli mové : manman pa té ni asé lajan pou péyé kaz-la é nou fin pa chanjé koté. Nou ay rété Lakou Zamya pa asi Karénaj, Lapwent. Touléjou Bondyé té fè, an té ka vwè fanmi an mwen ka plonjé ! Chak jou Bondyé té fè, bòdlanmè té tibwen pi lwen é ou té'é di dé lè, nou pa té ka vwè latè menm menm menm. An té ni dé kanmarad ka fè chimen èvè mwen adan vi-la an té ka viv la : misyè Mizè é misyé Dézolasyon. Sèl moman évazyon an té ni, sé lè an té k'ay lékòl. An pa té sa yo ka kriyé on « zélèv modèl », davwa, si nòt an-mwen té ka sanm mwen, an té'é, san vanté mwen, yonn a sé gwo tèt a péyi-la. Tout pwofésè an té pasé, a fòs véyé mwen, té ka bout si menm lidé-la : « Si tiboug-lasa ni on biten ka kyenn-li a kè, on biten i réyèlman anvi fè, i ké rivé..... davwa, sé on tiboug i ni on biten ka dòmi andidan a-y, mè limenm pèd an kò a-y. Jou la i ké wouvè zyé, sòti la i yé la, onlo biten ké fèt an vi a-y, pou fanmi a-y, é pétèt pou péyi la, alé sav !...». An fin pa trapé bak an mwen é an koumansé fè étid pou vin avoka, an lékòl-Fouyòl. Linivèsité Fouyòl té owa kaz a manman. Malérèzman, an pa té ni pasyans. Chimen a lékol-la té long é fanmi an mwen té ankakakòk. Kon an té vé sòti yo an sitiasyon-lasa san pèd plis tan, an koumansé fè vyé biznès é an plen pòch an mwen èvè enpé lajan sal. An dé tan twa mouvman, an vin on gwo trafikan an vil Lapwent-la. An près té vin avèg èvè tou sa té ka rantré an pòch an mwen davwa, lè ou ni lajan kon chantè-la ka di : « tou sa i pi chè pou-w, lè ou pa ni tèt a-w si zépòl a-w, ou pé pa vwè-y ». On jou, toupannan an té ka maché an lari Gozyé, on polis vin entèwpèlé mwen. An té sòti lagé tibwen zèb an men a on jenn boug. Yo kèsyonné mwen, an avwé tout, davwa manman té toujou di mwen, asimé sa ou ka fè, pa jen manti an vi a-w. San yo menm touvé ayen si mwen, an té dénonsé mwen tousèl-tousèl- anmwen, kon gran nonm. An fin menm jan ki Érik, gran frè an-mwen, an fè menm bétiz ki-y. An rantré lajòl é an pwan dizui mwa. An lajòl-la, an wouvin kon avan, an tan an té lékòl: an té on "prizonnyé modèl". Sa té ka krévé zyé a-moun sitèlman, ki on swa, pannan nou té ka manjé, on prizonnyé an pa té menm konnèt vin é i di mwen sé pas an pa té mwenmenm kifè an té rivé la!... plas an-mwen pa té an lajòl-la !... an pa té kon yo.... an pé, é fò an fè on gran biten. Boug-lasa, pawòl a-y, jou-lasa, anni chanjé vi an-mwen. An woupwan chimen a sélil an mwen, é an pwofité tousèl tousèl an-mwen pou menné on réflèksyon sèryé. An kalkilé tout lannuit-la.... An fasadé é vi an mwen, woté bilan a-y. An gadé pou vwè ka an té vlé fè èvè ègzistans an-mwen é pouki an té rivé la. Dènyé pawòl a-y té ka pété tèt an mwen... « ou pé, é fò ou fè on gran biten... ». An santi mwen an pawòl-lasa, é an konpwann ondòt biten: si an té vlé pòté on mannèv, fò an té sav kimoun an yé, fo an té woupran bon rasin-la pou pousé byenkòmifo. Pawòl-la kontinyé pété tèt an-mwen. On simenn apwé, lè an vwè solèy, an pa sav ka i té adan mwen lè an di sa, si an té mwenmenm toujou, mè sèl biten an té sav é an ba-y lavwa si sa : « An pé, é an ké fè on gran biten.», mè an poto sav ki jan. Anplisdisa, vwati-la ki té ka menné mwen aka manman-mwen, an ka tann on son a Rim'k, é on fwazé a-y té ka di : « Si tu ne sais pas où tu vas, regarde d'où tu viens ». An santi mwen an son-la é an konpwann, si an té vlé pousé, fò an té woutouné anba tè, woupwan rasin an mwen, chèché a sav ola an sòti. An woukomansé fè étid an-mwen an konmin Senklòd. Magré tousa an pasé é jwenn an étid an mwen, an pa jen lagé. Adan on titak tan, an chanjé. Ni on tipawòl an té tann adan ondòt son ki té ka rédé mwen lèwvwè zafè-la té mélé ; i té ka di : « Les difficultés ne sont pas faites pour abattre, mais pour être abattues », kivédi pa ni ayen pou anpéché mwen vansé. Afòs an séré senti an mwen, an fin pa sòti diplomé an istwa, an lékol -la apré senk lanné. An pwan on lanné sabatik pou réfléchi. An té vlé pòté on ganm ba fanmi an mwen. Yo té toujou Lakou Zamya ka vwè onlo mizè. Té ka manké mwen onsèl biten pou fè pwojé an mwen vwè jou : sav kijan an té k'ay fè... Lè lanné-la bout, an touvé travay an mizé Chèlchè é pou mwen, sa té natirèl : an ba manm'an-mwen tout lajan ki té ka rivé an pòch an mwen-la. An senk lanné, an vin an gran istoryen an péyi Gwadloup. Akaz an-mwen !... An té enmé métyé-lasa, I ban mwen on bèl pal pou sav kimoun an té yé. Dayè pou yonn, an té apwann onlo asi péyi-la. Pwès pa té ni ayen an pa té konnèt. Déotwa lanné pasé. Yo voyé mwen an istaj ozawchiv dépawtèmantal, an konmin Goubè. On jou, an la ka klasé papyé-gangann, an ka tonbé si on dokiman ki té ka palé asi ègzékisyon a Solitid é si sa yo fè èvè timoun a-y. Okontrè a sa onlo moun ki tann palé dè sa ka kwè, i pa mò. Yo té lésé-y grandi é pou montré sé nèg-la i té bat lagè a 1802 ka yo ka pézé, yo té maré-y èvè dé fè ki té dé fwa pli gwo, dé fwa pi lou ki larèstan. Sé blan-la té ba-y non NONIM : sa té vé di onsèl biten : sonjé sé nou i mèt a zòt é si zòt ni lidé a sonjé vin kon nou, fò zòt travay èvè nou. Sèlman NONIM té kon manm'an-y é kon pap'a-y Delgrès. I fè on lanné an fè la, é i mawon, ay touvé dòt nèg an bwa-la. Avan i pati, i ni tan fè on tigason ki viv menm biten la ki-y : yo pwan-y, mété-y an pi gwo fè ki pap'a-y é i fin pa mawon kon pap'a-y. Menm biten la rivé timoun-a-y. É lanné 1848 vin rivé. NONIM té mò, é tiboug a-y té ka menné menm goumé-la. Libèté ni on pri. Yo té savé lè i ké rivé, menmsi yo mò, yo ké mò lib !... É yo ké kontinyé viv. Davwa travay a-yo ké vwè jou lévé. Yenki pou fè on dènyé jé èvè désandans a Delgrès é pou téré sonjé a-y, fè oubliyé kimoun nonm-la té yé pou bon, yo té ba piti ti gason a Pélaj non LÉLOUM, yo té ka èspéré i té ké kwè i sé on migannaj a blan é nwè.... Lè an fin li sa, an rété èstébékwé... an té kon timoun ki enkapab di mèsi lè ou ba-y on bèl kado. Sav Dèlgrès pa té mò,... pa té ni mo pou mèt si sa an dékouvè la. An potoko té sav sa, mé an té sòti fè konésans èvè zansèt an mwen. An woumèt mwen ka réfléchi, konparé sitiyasyon a péyi-la an tan a yo épi tan nou jòdijou... An konstaté désan lanné apwé, ayen ki fondas pa té chanjé... sa té jous vin pli bandé davwa i pa té ka krévé zyé, moun té èsklav san yo té sav. Menmsi an té rivé, an té ni tousa an té vlé, an té ka éséyé pòté mannèv ba péyi-la é ba fanmi an mwen. Men magré tousa, an té ka santi on vid an kò an mwen, on gran vid !... on vid ki té grandi épi mwen dépi jou an té koumansé pozé kèsyon pou éséyé konpwann... Afòs fouyé agòch, fouyé adwat, an fin pa plen vid-lasa : an woutouvé pap'an-mwen. I té fonksyonnè an péyi Fwans é i pa té jen touvé mwayen vin vwè nou. I té préféré sakrifyè péyi a-y, fanmi a-y, kaz a-y pou ay touché lorizon épi bout a dwèt a-y. Lè nou wouvwè nou, toutmoun té kontan, toutmoun té ka bo. Anfinaldikont, an té rivé on bout a jaden a Étyèn. An té dépasé bòdlanmè pou viv si tè, an kaz an mwen, an péyi an mwen. Dènyéman la, an vin tonbé anlè bib a granmanman mwen. I té ni on fèy a chans ka rasiné blan adan on paj a Léklézyas ka di : « A quoi bon exercer une activité qui équivaut à poursuivre le vent ?» É sa té vré ! lè an viré gadé dèyè, an konstaté tousa an té fè oben pa té fè, sé té kouwi dèyè van-la mé an té fin pa trapé-y, davwa an té ni lafwa, lafwa Bondyé ka ba-w an voumenm-voumenm a-w. Toujou kyenbé !.... Pa jen lagé !... Kontinyé lité. Pa janmé obliyé sa : « Toujou ké ni on goumé, on goumé ké menné dòt goumé, mè on sòlda pa ka janmè mò ». Sa, sé pawòl a misyé Tupac Shakur. Yannick Moeson, tini 18 lanné, sé fransé li yé. Suivant > * Mentions légales * Conditions générales * Contact * Joomla!